dvilktelti

dvìlktelti, -ia (-i), -ėjo žr. dvilktelėti: 1. Tep gera, kai dvìlktelia vėjelis Gs. Priešaušriais dvilkteli sausapūtė šalnelė rš. 2. Medžionis dvilktelia kreiva akim į verpiančią žmoną rš.